Naujienos

2022 metai Lietuvos transporto ir logistikos sektoriuje buvo kupini įvykių, o Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ daug dirbo tam, kad iššūkiai lydėję Lietuvos vežėjus būtų įveikti. Apie tai, kaip svarbiausius klausimus sekėsi spręsti, ką pavyko pasiekti šiais metais ir kas laukia ateinančiais 2023-aisiais – interviu su „Linava“ generaliniu sekretoriumi Zenonu Buivydu.

– Kaip iš sektoriaus, kurį atstovaujate perspektyvos vertinate šiuos metus?

– Lietuvos transporto ir logistikos sektoriui šie metai buvo kaip niekada kupini iššūkių ir tai, be abejo, daugiausia lėmė įvykiai Ukrainoje, sudėtinga geopolitinė situacija bei šalies ekonomikoje rekordines aukštumas pasiekusi infliacija. Sprendimų, kaip palengvinti situaciją, kad transporto ir logistikos įmonės galėtų veiklą vykdyti kuo sklandžiau ieškojome ištisus metus ir jų tikrai radome. Vis tik, tam tikros problemos ir toliau išlieka aktualios, tad galime drąsiai sakyti, kad 2023-ieji bus ne ką mažiau lengvi. Valstybėje reikia tvaraus strateginio požiūrio į transporto verslą, jo išsaugojimą Lietuvoje, mažinant bankrotų skaičių ir kraustymąsi į užsienį, sudarant geras sąlygas čia dirbti ir kurti darbo vietas.

– Kokie buvo pagrindiniai iššūkiai sektoriui bendrai?

– Iššūkių buvo įvairių ir daug, tačiau tarp pagrindinių galima išskirti iššūkius susijusius su mobilumo paketo (MP) reikalavimais bei jų įsigaliojimu, tolimųjų reisų vairuotojų trūkumu bei Lietuvoje taikoma kvotų darbuotojų iš trečiųjų šalių įdarbinimui sistema, taip pat dienpinigius ir jų indeksavimą, koeficiento 1,65 taikymą pakilus MMA, nes tampame  nekonkurencingi ES rinkoje.

– Kaip sekėsi iššūkius įveikti?

– Galima sakyti, kad iššūkius įveikti sekėsi dvejopai. Viena vertus, turėjome daug produktyvių dialogų su partneriais užsienio šalyse , asociacijos nariais ir su valdžios institucijomis ir leidome suprasti problemų mastą, tačiau kita vertus tam tikros problemos vis dar „kabo ore“, kadangi konkretūs sprendimai netenkina arba jų vis dar laukiame. Atrodo buvome išgirsti, bet su pokyčiais vangokai pajudėjome į priekį.

2022 metais nemažai kalbėjome apie tai, kad būtina keisti tvarką, pagal kurią nustatomas komandiruojamiems darbuotojams taikomas koeficientas (šiuo metu taikomas 1,65 vairuotojų algos koeficientas nuo minimalios mėnesinės algos ir privalomai mokami dienpinigiai). Nors realių veiksmų iš valdžios institucijų vis dar trūksta, tikimės, kad į tai bus atsižvelgta, kadangi Lietuvoje nuolat didinant minimalią darbuotojų algą ir taikant minėtą koeficientą, transporto sektoriaus darbuotojų alga gali pakilti iki tokio lygio, kai Lietuvos vežėjai taps nekonkurencingi Vakarų pervežimo rinkoje. 

Labai daug su Lietuvos vežėjais bendravome, ieškojome ir iki šiol ieškome bendrų sprendimų, kaip lengviau išpildyti įsigaliojusias MP nuostatas, kadangi dėl nuostatų neišpildymo vežėjai gauna nemenkas baudas. 

Be galo daug laiko skyrėme vairuotojų stygiaus problemos sprendimams. Pasiekėme, jog transporto sektoriuje būtų padidintas Lietuvoje dvejus metus taikomų kvotų darbuotojų iš trečiųjų šalių įdarbinimui skaičius. Kvotos buvo perskirstytos viduje paliekant bendrą kvotos skaičių ir jų kitais metais transporto sektoriuje turėsime 5600 daugiau nei šiemet. Tačiau mes visada sakėme ir toliau stengsimės pabrėžti, kad dar geriau būtų kvotas panaikinti visiškai arba deficitinių profesijų sąrašui jų netaikyti. Kadangi kvotos pradėtos  taikyti nuo  2021.01.01, bent jau  reikėtų keisti apskaičiavimo metodą, kai „užgesinama“ kvota, kai darbuotojas būna įsidarbinęs įmonėje, siekiant glaudesnio bendradarbiavimo tarp Migracijos Departamento ir  SODROS.

Taip pat visada didelė problema yra LR  Valstybinės Sienos pralaidumas susijęs su Muitinių postų rekonstrukcijomis, e- sistemų trikdžiais, Muitinės deklaracijų apdorojimo sistema (MDAS), Išmaniaja muitinės deklaracijų apdorojimo sistema (iMDAS), Nacionaline tranzito kontrolės sistema (NTKS), Duomenų apie Lietuvos Respublikos prekybos srautus su Europos Sąjungos šalimis narėmis surinkimo ir apdorojimo sistema (IDAIS).

Būtent apie tokius dalykus 2022-aisiais mes kėlėme daugiausia diskusijų ir siūlėme konkrečius sprendimus. Džiaugiamės, kad bent dalis sprendimų spėjo pavirsti į konkrečius veiksmus arba bent jau jų pradžią.

– Kokios Jūsų prognozės ateinantiems metams? Kokius iššūkius numatote ateinantiems metams?

– Galima prognozuoti, kad 2023-ieji bus ne ką mažiau lengvi ir tą galime paaiškinti tam tikrų problemų sprendimais, kurie buvo priimti dar šiais metais.

Pavyzdžiui, žinant, kad 2022-aisiais transporto sektoriui buvo skirta 16 tūkst. kvotų darbuotojų iš trečiųjų šalių įdarbinimui, o jos baigėsi dar rugpjūtį, tai 5600 daugiau kvotų kitiems metams, kurios buvo perskirstytos yra labai menka paguoda. Remiantis kvotų išnaudojimo tendencijomis ir pridėjus 5600 perskirstytų kvotų galima prognozuoti, kad jos baigsis 2023-ųjų rudenį arba dar anksčiau. Perskirstymas tik šiek tiek stumtelėjo į priekį kvotų išnaudojimo datą, vadinasi ir toliau galime susidurti su dideliu vairuotojų trūkumu.

Kalbant apie MP ir dėl jo nuostatų neišpildymo gaunamas baudas, tai irgi bus iššūkiu, nes baudos ateinančiais metais gali smarkiai atsiliepti įmonių rizikos įvertinime. Trumpai tariant, pažeidimai susiję su MP reikalavimais ir dėl to gaunamos baudos ateinančiais metais gali privesti iki to, kad įmonei būtų atimta veiklos licencija. Būtent tokia kontrolė turėtų įsigalioti jau nuo 2023 metų.

Suprantama, kai kurių dalykų, pavyzdžiui MP nuostatų, pakeisti negalime ir prie tokių dalykų teks prisitaikyti. Tačiau reziumuojant, jeigu kitais metais pritrūksime realių, užtikrintų bei operatyvių sprendimų ten, kur bendromis visų pastangomis galime situaciją pakeisti patys, tuomet 2023-ieji gali būti dar sunkesni nei šie metai. 

Mes, kaip daugiau nei 700 transporto sektoriaus įmonių turinti ir jų interesus atstovaujanti asociacija esame nusiteikę optimistiškai – ruošiamės ateinančiais metais daug dirbti ir viliamės, kad produktyvių sprendimų, kurie padės užtikrinti sklandžią transporto sektoriaus įmonių veiklą bus kuo daugiau.