Naujienos

Lietuvos transporto sektorius – tarsi smarkiai banguojantis vandenynas. Dar 2022 metų viduryje buvo kalbėta apie  didėjančius , o jau metų pabaigoje – apie 15-20 proc. sumažėjusius pervežimo įkainius. Tokio bangavimo problemų mastas gana platus: jis mažina transporto įmonių apyvartas, mažiau sumokama mokesčių į valstybės biudžetą, tad nukenčia ir pati valstybė. Kaip sakoma, nėra padėties be išeities, tad norint tokiame bangavime nepaskęsti, transporto įmonėms reikia didelių ir tvirtų irklų – užtikrintų sprendimų. Ką reikia matyti ir apie ką žinoti ieškant tokių sprendimų 2023-aisiais?

Mažėja krovinių pervežimų

Galbūt kažkam metų pradžia, po švenčių yra šioks toks atokvėpio laikotarpis, bet tik ne transporto sektoriuje veikiančioms transporto ir logistikos įmonėms. Jau sausio pradžioje, net nespėjus pilnai pasinerti į darbus, išryškėjo problema, kuriai dėmesio skirti būtina nedelsiant.

Šiuo metu logistikos sandėliai yra pilnai užpildyti kroviniais.  Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad tai turėtų džiuginti. Visgi nedžiugina, nes kroviniai iš tų sandėlių yra išvežami vangiai.  Per pastaruosius kelis mėnesius, vežėjams sumažėjo pervežimų užsakymų skaičius. Jis krito maždaug 20 proc.

Rodos, net ir papildomų klausimų kelti neverta – vangesnį  prekių judėjimą, galimai, įtakoja infliacija ir sumažėjęs vartojimas. Kita vertus, būtent dėl tokių veiksnių ir kyla grandininė reakcija – mažėja pervežimų kainos, automatiškai mažinančios ir taip ne pačius geriausius laikus išgyvenančių transporto įmonių apyvartą.

Pokyčių įtaka – ne tik vežėjams, bet ir vartotojams

Skaičiuojama, kad praėjusių metų pabaigoje mūsų šalies transporto ir logistikos įmonės susidūrė su 15-20 proc. pervežimo įkainių mažėjimu.

Deja, bet tolimesnės prognozės irgi nedžiugina. Pirmąjį šių metų ketvirtį pervežimų įkainiai gali dar labiau mažėti, tad transporto įmonėms tai gresia dar didesniais nuostoliais. Transporto įmonės tokiu atveju bus nebepajėgios didinti atlyginimų savo darbuotojams , sustos plėtra. Kai kurios, ypač mažosios ir smulkiosios, apskritai gali nebeišgyventi ir užsidaryti.

Žinoma, problemų dėl infliacijos ir nestabilios ekonominės padėties šiuo metu turi ne tik vežėjai. Jų yra visur. Galbūt kažkam netgi gali pasirodyti, kad transporto sektorius per dažnai ir per garsiai kalba apie jį supančias problemas. Visgi tai daroma ne veltui – apie vežėjų problemas garsiai kalbėti yra būtina.

Kodėl? Nes didelis bangavimas nėra tik pačių transporto ir logistikos įmonių kiemo problema. Tai yra svarbu didžiajai daliai visuomenės: pervežimo apimčių bei kainų svyravimų pasekmes labai greitai pajunta ir patys vartotojai, kuriems dėl to keičiasi kasdienių bei būtiniausių prekių, gaminių, užsakomų paslaugų kainos.

Klaidingai yra galvojama, kad jei pinga pervežimų kainos, pigs ir prekės bei paslaugos. Deja, rinkos ekonomika diktuoja savo taisykles.

Nukritus vartojimui, o tuo pačiu ir pervežimų kiekiui bei įkainiams, rinkoje sumažėja ir kai kurių prekių ir paslaugų pasiūla. Tad esant mažesnei pasiūlai, automatiškai gali kilti ir prekių kaina. Tai reiškia, kad dar labiau gali brangti būtiniausi dalykai tokie kaip maisto produktai, rūbai, avalynė, buities priemonės ir kitos būtinos prekės.

Transporto sektorius privalo išlikti trečia ekonomikos šaka

Transporto sektorius 2022-uosius užbaigė, o 2023-uosius pasitiko ir toliau lydimas didelių klausimų, į kuriuos vis dar nesulaukia atsakymų iš atsakingų šalies institucijų.

Visgi, kaip sakoma, nėra padėties be išeities. Tad ir nardant po šalies vežėjų patiriamas problemas, nereikia manyti, kad viltis susitvarkyti su problemomis, apie kurias tiek daug buvo kalbėta praėjusiais ir ankstesniais metais, yra prarasta.

Išeičių geresniam rytojui turime. Ir jei norime išvengti situacijos, kai 2023 metais transporto ir logistikos sektoriaus įmonės būtų priverstos stabdyti arba visiškai nutraukti savo veiklą, pakanka užtikrintai padirbėti valstybės viduje. Priimti sprendimus, kurie pirmiausia priklauso nuo mūsų pačių – atsakingų šalies institucijų ir politikos formuotojų.

Tereikia, kad valdžios institucijos kur kas atidžiau nei praėjusiais metais įsiklausytų į vežėjų atstovų siūlymus. Juk transporto ir logistikos sektorius – tai ne „kažkas iš kažkur“. Jis sudaro net 13 proc. mūsų šalies bendrojo vidaus produkto ir yra trečia pagal svorį ekonomikos šaka Lietuvoje. Valstybei būtina užtikrinti, kad ši ekonomikos šaka ir toliau išliktų tarp stipriausių.

Reikia tikėtis, kad šiais metais už transporto ir logistikos sektorių atsakingos institucijos ne tik įsiklausys, ko reikia transporto sektoriui, bet ir nekurs papildomų barjerų. Nenumatys papildomų prievolių ir finansinių pareigų, kurių ir taip netrūksta.

Barjerai – tai kvotos darbuotojų ne iš ES šalių įdarbinimui, dienpinigių indeksavimas, transporto sektoriuje komandiruojamiems darbuotojams taikomas koeficientas (šiuo metu taikomas 1,65 vairuotojų algos koeficientas nuo minimalios mėnesinės algos).

Geriau vežėjams – geriau žmonėms ir valstybei

Akivaizdu, kad nė vienas iš barjerų nepadeda transporto įmonėms Lietuvoje sėkmingai vykdyti veiklą ir dirbti pelningai. Tad jeigu sąlygos būtų gerinamos – žymiai mažiau reiktų baimintis ir dėl kiekvieno bangavimo.

Žvelkime į viską plačiau – jei vežėjams šalies viduje bus sukurtos geresnės veiklos galimybės, lengviau taps įgyvendinami ir ES reikalavimai tokie kaip Mobilumo paketo (MP) taisyklės bei pareigos verslui. O tai reiškia, kad vežėjams nereiks mokėti tūkstantinių baudų dėl negalėjimo tų taisyklių įgyvendinti. Automatiškai sumažės ir bankrotų tikimybė.

Ne veltui kai kurie žmonės mėgsta sakyti, kad tam, jog ką nors padaryti, reikia ne taip jau daug pastangų. O štai nuspręsti, ką būtina daryti, reikia daug didesnių. Norisi tikėtis, kad 2023-aisiais transporto sektoriaus klausimai bus sprendžiami žymiai konstruktyviau – įsiklausant, matant, priimant užtikrintus ir logiškus sprendimus. Tik taip Lietuvos vežėjai išliks konkurencingi bendrame visų šalių vežėjų kontekste.

Vytas Bučinskas, Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ viceprezidentas