Naujienos

Lietuvos transporto ir logistikos sektorius pirmąjį šių metų pusmetį uždirbo 9,5 mlrd. Eur pajamų ir išlaikė augančius rodiklius: 17 proc. augo krovinių vežimo apimtys, 2 proc. – keleivių vežimai, stabilizavosi krova Klaipėdos jūrų uoste, o aptarnautų keleivių skaičius Lietuvos oro uostuose pralenkė prieš COVID-19 pandemiją buvusį rekordinį lygį.

„Lietuvos transporto bei logistikos sektorius ir toliau išlieka konkurencingas. Pastebimas ne tik krovinių gabenimo augimas, bet ir didesnis žmonių keliavimas, pasirenkant mažiau taršias, alternatyvias viešojo transporto priemones, taip pat ir aiškus sektoriaus persiorientavimas į Vakarų bei Šiaurės Europos rinkas“, – teigia Susisiekimo ministerijos analitikė, Tarptautinio bendradarbiavimo grupės vyresnioji patarėja Natalija Baranauskienė.

Pasak analitikės, kaip naujus šių ir ateinančių metų iššūkius galima būtų įvardinti ES šalių sparčiai didinamus ir įvedamus naujus taršos mokesčius. Lėtesnį transporto paslaugų pajamų augimą lėmė lėtesnis gamybos apimčių ir vartojimo atsigavimas Europoje, nors vežimo paslaugų įkainiai šiais metai stabilizavosi ir vežimų apimtys augo. 

Kelių sektorius išliko palankioje padėtyje dėl degalų ir kitų energetinių išteklių kainų. Krovininio kelių transporto vežėjai nepaisant lėtėjančios Vokietijos ekonomikos, kuri yra viena pagrindinių Lietuvos transporto paslaugų eksporto rinkų, augino krovinių vežimo apimtis beveik 17 proc., kuri sudarė 69,5 mln. tonų. Lietuvos kelių transporto sektoriuje pirmąjį šių metų pusmetį dirbo 6089 vežėjai, turintys Bendrijos licenciją vykdyti krovinių vežimus, virš 82 tūkst. vilkikų, turinčių Bendrijos licencijos kopijas vežti krovinius. Vertinant šių metų sausio ir birželio mėnesių duomenis, vežėjų ir transporto priemonių skaičius išlieka beveik nepakitęs.

Lyginant su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais, keleivių vežimas augo kiek daugiau nei 2 proc., daugėjo kelionių viešuoju transportu tiek miestuose, tiek tarpmiestiniuose maršrutuose (viso vežta 171 mln. keleivių), autobusais vežtų keleivių skaičius augo apie 3 proc.. Tuo tarpu oro uostuose buvo aptarnauti 3 mln. keleivių, vidaus vandenų keleivių skaičius augo beveik 14 proc. (1,3 mln. keleivių). Neliko nuošalėje ir geležinkelių keleiviai, kurių vežta net beveik 11 proc. daugiau (2,6 mln. keleivių).

Geležinkelių transportu per 2024 m. I pusmetį pervežta 7 proc. mažiau krovinių nei analogišku praėjusių metų laikotarpiu (12,2 mln. tonų). Tačiau pastebima, kad vidaus vežimai – medienos, statybinių medžiagų kelių infrastruktūrai gerinti ­– augo beveik 9 proc.

Šiais metais stebimas geležinkelių sektoriaus užtikrintas perėjimas į Vakarų ir Šiaurės Europos rinkas: vykdomi krovinių srautų diversifikavimo projektai – tokie kaip intermodalinių krovinių gabenimas maršrutu Kaunas-Diusburgas, taip pat pradėti įmonės „Orlen Lietuva“ naftos produktų vežimai per visas tris Baltijos valstybes maršrutu  (Bugeniai (Lietuva) – Valga (Estija), kurie jau duoda rezultatus.

Klaipėdos uoste ir Būtingės terminale krauta 1 proc. (21,1 mln. tonų) daugiau krovinių  nei praėjusiu laikotarpiu ir lyginant su aplinkiniais Latvijos ir Estijos uostais perkrauta daugiausiai krovinių. Klaipėdos uosto krova stabilizavosi ir augo 0,5 proc. (16,4 mln. tonų). Didžiausią įtaką stabiliam krovos rezultatui Klaipėdos uoste pastaraisiais mėnesiais darė auganti keltais gabenamų transporto priemonių, statybinių medžiagų, metalo laužo ir medienos krova. 

Tuo tarpu bendra Latvijos uostų krova pirmąjį 2024 m. pusmetį krito 13 proc. (16,5 mln. tonų), Estijos – apie 0,3 proc.

Lietuvos aviacijos sektoriaus rezultatai pralenkė priešpandeminį lygį: per Lietuvos oro uostus lyginant su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais keliavo 9 proc. daugiau keleivių (3 mln.) ir buvo aptarnauta 10,6 tūkst. tonų krovinių. Vilniaus oro uoste, kuriame buvo aptarnauti 2,3 mln. keleivių, pasiektas 12 proc. augimas.

Lietuvą su pasauliu  2024 m. II ketvirtį jungė 84 skrydžių kryptys. Tai – trimis kryptimis daugiau nei 2023 II ketvirtį. Iš Vilniaus oro uosto galima buvo keliauti 50 krypčių, o iš Kauno ir Palangos oro uostų 28 ir 6 reguliariomis skrydžių kryptimis. Lietuvos oro uostai 2024 m. gegužę aptarnavo rekordinį 641 tūkst. keleivių – 12 proc. daugiau nei 2023 metų gegužę ir 3 proc. daugiau nei 2019 metais prieš pandemiją. Toks keleivių srautas yra didžiausias tarp visų Baltijos šalių oro uostų.

Numatoma, kad 2024 m. bus paskutiniai metai prieš aktyvaus augimo periodą. 2025 m. numatoma baigti stambius infrastruktūros projektus: pradės veikti naujas keleivių terminalas Vilniaus oro uoste, bus išplėstas terminalas Kauno oro uoste, bendrai Lietuvos oro uostai bus pajėgūs aptarnauti apie 10 mln. keleivių per metus.

Tuo tarpu analogišku laikotarpiu Rygos oro uostas aptarnavo 3,2 mln. keleivių (augimas 4 proc.), o Talino – 1,6 mln. keleivių (augimas 16 proc.).

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.