Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo keisti kvotų užsieniečiams tvarką
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) pranešė, kad, siekiant riboti pigios darbo jėgos imigraciją į mūsų šalį, siūlo keisti kvotų užsieniečiams tvarką. Šiuo metu, viršijus nustatytą kvotą, galima ir toliau neribotai įvežti trečiųjų šalių piliečius. Siūloma keisti sistemą ir įvesti griežtą metinę kvotą atvykstantiems darbo pagrindu trečiųjų šalių piliečiams. Tai neliestų aukštos kvalifikacijos specialistų. Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ kritiškai vertina šiuos SADM planus, analizuoja juos ir artimiausiu metu teiks siūlymus atsisakyti sprendimų, kurie gali pakenkti transporto sektoriui.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei Vidaus reikalų ministerijos siūlymai dėl migracijos ribojimo pristatyti sausio 23 vykusioje Trišalėje taryboje, kur dalyvavo ir vežėjų atstovai.
Pasak SADM, pokyčiais norima apsaugoti dirbančiuosius nuo pakeičiamosios migracijos, kai išvykstantys keičiami pigesniais trečiųjų šalių piliečiais, bet tuo pačiu suprantama ir čia dirbančių užsieniečių nauda visuomenei.
Ministerija siūlo atsisakyti dabar galiojančio trūkstamų profesijų sąrašo bei atitikties darbo rinkos poreikiams testo bei nustatyti griežtą iki 1,5 proc. (ne daugiau 43 tūkst. asmenų) metinę baigtinę kvotą darbo pagrindu atvykstantiems trečiųjų šalių piliečiams. Tiek konkretus skaičius, tiek galimos išimtys bus nustatytos tik po plačios diskusijos su darbdaviais, darbuotojais ir kitais suinteresuotais asmenimis.
Kvota nebūtų taikoma aukštos kvalifikacijos darbuotojams, nes vienas asmuo, dirbantis už vidutinį darbo užmokestį, šaliai sumoka daugiau mokesčių, nei du asmenys, dirbantys už minimalią mėnesinę algą. Mažiau atvykstančių užsieniečių Lietuvai reikštų mažesnes rizikas ir mažesnius integracijos kaštus.
„Sodros“ duomenimis, per 2023 m. pagal darbo sutartis Lietuvos darbdaviai įdarbino 70 tūkst. asmenų iš trečiųjų šalių (ne ES piliečių). Daugiausia įdarbinta transporto ir saugojimo sektoriuje – 38 tūkst. (54 proc. visų įdarbintų trečiųjų šalių piliečių), statybos – 13 tūkst. (18 proc.), kituose sektoriuose – 20 tūkst. (28 proc.).
2024 m. sausio 1 d. duomenimis iš viso Lietuvoje pagal darbo sutartį buvo dirbo 131,5 tūkst. trečiųjų šalių piliečių, daugiausiai, apie 73 tūkst., – transporto ir saugojimo įmonėse, statybose – apie 22 tūkst., apdirbamojoje gamyboje – beveik 13 tūkst.