Seimo Ekonomikos komitete – keleivių vežėjų prašymas jų nediskriminuoti, reformuojant keleivinio transporto sistemą
Sausio 25 d. Seime vykusiuose Seimo Ekonomikos komiteto klausymuose su Seimo nariais, Susisiekimo ministerijos, Konkurencijos tarybos, asociacijos „Linava“, Lietuvos keleivių vežimo asociacijos bei keleivių vežimo įmonių atstovais buvo aptariami svarbiausi tolimojo susisiekimo reformos klausimai, prieš reformos projektus grąžinant į Seimo plenarinių posėdžių salę. Keleivinio transporto verslo bendruomenės atstovai išsakė nuomonę, kad ši reforma negali mažinti konkurencijos, o priešingai – turi ją didinti, ir jokiu būdu negali būti proteguojamos tokios valstybės įmonės kaip „Lietuvos geležinkeliai“, diskriminuojami kiti vežėjai.
Į tai dėmesį atkreipė Seimo Ekonomikos komiteto klausymuose dalyvavę asociacijos „Linava“ generalinis sekretorius Zenonas Buivydas bei Inovacijų ir transporto politikos sekretorius Andrius Burba.
Pasak A. Burbos, gerai tai, kad Seimo ekonomikos komiteto nariai palaikė nuomonę, jog negalima suardyti valstybei nekainuojančios sistemos ir vietoje to sukurti naują, kuri greičiausiai pareikalaus didelių valstybės finansų. Vis tik, nepaisant to, kad keleivių vežėjai yra girdimi ir su jais nevengiama diskutuoti, vis dar yra labai daug neišspręstų klausimų.
„Ir toliau laikomės nuomonės, kad reformuojant keleivinio transporto sistemą, neturi nukentėti nei žmones vežantys vežėjai, nei keleiviai. Be to, negali būti ribojama konkurencija ir keleivių vežėjai negali būti išstumiami iš rinkos. Negali atsirasti laukinis kapitalizmas, kuriame didelės bendrovės prives prie to, jog daugelis savivaldybėms priklausančių vežėjų bankrutuos negalėdami toliau vykdyti veiklos, o likę rinkoje ir užėmę joje dominuojančia padėtį pradės reguliuoti kainas, kurios tikrai nebus palankios keleiviui. Be to, būtina nustatyti nuostolių padengimo mechanizmą, kurio dabar nėra, nors apie tai vežėjai kalba daug metų, ypač prasidėjus koronaviruso (Covid-19) pandemijos apribojimams ir drastiškai išaugus kuro kainoms. Deja, bet keleivių vežėjams kol kas yra kraunama labai daug naujų pareigų ir atsakomybių, bet vis nėra konkrečių bei padėtį palengvinti galinčių sprendimų“, – sako A. Burba.
Kaip pastebi asociacijos „Linava“ Inovacijų ir transporto ir politikos sekretorius, nuo 2024 metų, kai kuriuose maršrutuose dirbantiems keleivių vežėjams, kelių mokestis brangs daugiau kaip 20 kartų. Kuras taip pat brangsta, atlyginimai reguliariai auga, didėja ir taršos mokestis. Taip pat nuo praeitų metų atsirado sąlyga, kad registruojant naujus, viešajam transportui skirtus autobusus jie būtų pritaikyti neįgaliesiems, o tokių autobusų kaina ženkliai didesnė.
Be to, nuo 2030 metų turi nebelikti dyzeliniu kuru varomų autobusų, o jie šiuo metu Lietuvoje sudaro net 85 procentus autobusų parko.
A. Burbos teigimu, keleivių vežėjų bendruomenę ypač neramina ir tai, kad šia reforma yra proteguojamas geležinkelių transportas, nes būtent vežėjai autobusais turės taikytis prie geležinkelių. O tai yra nenormalu, nes Lietuvos susisiekimo stuburas – ne pavieniai viešojo transporto sistemos dalyviai, o visuma. Tad kodėl vieniems yra siekiama gerinti sąlygas kitų sąskaita? Lietuvoje turi būti rodoma derama pagarba vietiniam verslui, kuris jau daug metų veikia ir teikia paslaugas keleiviams.
Sausio 25 d. vykusius Seimo Ekonomikos komiteto klausymus rasite šioje nuorodoje:https://www.youtube.com/watch?v=8-NEMrUc3eo.