Mokslininkai apskaičiavo, kiek greito įkrovimo stotelių reikia elektra varomų sunkvežimių eismui Europoje užtikrinti

Kiek greitojo įkrovimo stotelių elektriniams sunkvežimiams reikia Europoje? Į šį klausimą atsako Fraunhoferio sistemų ir inovacijų tyrimų instituto (ISI) ir „Amazon“ bendras tyrimas. Mokslininkai ir ekspertai nustatė optimalų viešųjų greitojo įkrovimo stotelių skaičių ir vietas, reikalingas elektra varomų sunkvežimių parko judėjimui dideliais atstumais Europoje.

Kad elektra varomus sunkvežimius būtų galima naudoti tolimajame transporte, reikia tinkamo greitojo įkrovimo stotelių tinklo palei Europos autostradas. Šiuo tikslu Europos Sąjunga išleido Reglamentą (ES) 2023/1804 dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros plėtros, kuriame nustatyti minimalūs transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) infrastruktūros tikslai.

Vokietijos Karlsrūjės Fraunhoferio instituto ir elektroninės prekybos bendrovės „Amazon“ atliktame bendrame tyrime, naudojant „Amazon“ įrankį „Chalet“, išanalizuota 20 tūkst. potencialių sunkvežimių įkrovimo stotelių vietų palei Europos autostradas.

Jei baterijomis varomų sunkvežimių dalis tolimojo susisiekimo transporto parke sudaro 15 proc., 1 tūkst. optimalaus dydžio viešųjų megavatų įkrovimo stočių pakaktų, kad būtų galima padengti 91 proc. numatyto tolimojo elektrinių transporto priemonių vežimo“ – teigiama tyrime.

Iš pirmo žvilgsnio rezultatai stebina, nes šis skaičius yra mažesnis už ES reglamente visoms valstybėms narėms nustatytus minimalius infrastruktūros tikslus, pagal kuriuos iki 2030 m. visoje Europoje turėtų būti daugiau kaip 2 tūkst. sunkvežimių įkrovimo stotelių.

Optimalus įkrovimo tinklas Europos Sąjungoje

Siekiant sukurti optimalų sunkvežimių įkrovimo tinklą numatomai paklausai patenkinti, tyrime remtasi sunkvežimių eismo intensyvumo Europoje 2030 m. skaičiavimais ir informacija apie viešai prieinamus įkrovimo įrenginius Europoje bei esamas sunkvežimių stovėjimo vietas.

Taip pat buvo atsižvelgta į pajėgumų apribojimus, susijusius su turima erdve ir tinklo ryšiais, ir apskaičiuota optimali, etapais vykdoma tinklo plėtra maršrutuose, kuriuose eismo intensyvumas Europoje yra didžiausias“ – rašoma tyrime.

Atlikdami skaičiavimus mokslininkai laikėsi gana konservatyvaus požiūrio ir „neatsižvelgė į įkrovimo galimybę sandėliuose bei darė prielaidą, kad praktinis nuvažiuojamas atstumas yra tik 400 km, kurį jau viršija kai kurie nauji akumuliatorinių sunkvežimių modeliai“.

Kalbant apie optimalias elektra varomų sunkvežimių įkrovimo stotelių vietas, tyrime rekomenduojama sutelkti dėmesį į judrius maršrutus svarbiuose transporto mazguose. Jei įkrovimo tinklas bus plečiamas vėliau, bus galima palaipsniui pridėti daugiau vietų mažesnio eismo intensyvumo maršrutuose.

Tačiau tyrimo autorius dr. Patrickas Plötzas, Fraunhofer ISI energetikos pramonės verslo srities vadovas, atkreipia dėmesį į svarbų dalyką.

Šiose naujose vietose turi būti pakankama elektros tinklo galia, o kai kurioms iš jų reikia iki 12 megavatų galios, kad būtų galima maitinti iki 20 MCS jungčių. Tai rodo, kad Europos tolimojo krovininio transporto elektrifikavimas kelia sunkumų, susijusių su energijos poreikiu ir tinklo infrastruktūra. Tačiau kelios Europos vyriausybės jau aktyviai sprendžia būtent šiuos iššūkius“ – pabrėžia dr. Patrickas Plötzas.

Strategiškai suplanuotas megavatų galingumo įkrovimo stotelių tinklas galėtų labai paskatinti baterijomis varomų sunkvežimių plitimą Europoje.