Naujienos

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai (SADM) neskiriant transporto sektoriui papildomai kvotų, kurios leistų greičiau įdarbinti vilkikų vairuotojus ne iš Europos Sąjungos (ES), problemos vis gilėja. Kvotos neskiriamos net ir atsižvelgiant į tai, kad tūkstančiai vairuotojų negalėjo tęsti darbo Lietuvos įmonėse dėl karo Ukrainoje, o kiti sektoriai turi nemažai laisvų jiems skirtų kvotų. Dėl to daugėja veiklos apimtis mažinančių vežėjų – šiuo metu tušti stovi 20 proc. vilkikų autoparkų, t. y. maždaug 12 tūkst. vilkikų, nes trūksta daugiau nei 30 tūkst. vairuotojų. Transporto sektorius yra trečia pagal dydį Lietuvos ūkio šaka, tad prognozuojama, kad dėl delsimo milijoninius nuostolius skaičiuos ne tik vežėjai, bet ir Lietuvos respublika, o jie su laiku tik didės.

Tokios nuomonės laikosi Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“, kuri jau keletą mėnesių skatina skirti papildomas kvotas vairuotojų ne iš Europos Sąjungos (ES) įdarbinimui mūsų šalies transporto ir logistikos įmonėse.

Visgi Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) viceministro Vytauto Šilinsko pasirašytame rašte asociacija buvo informuota, kad kol kas kvotų nebus. Pasiūlyta kalbėtis su profesinėmis sąjungomis. Ministerija nusprendė neatsižvelgti į verslo organizacijų prašymus ir pabrėžė, kad kuo daugiau sprendimų drauge turėtų priimti darbdavius ir darbuotojus atstovaujančios organizacijos.

Asociacijos „Linava“ generalinio sekretoriaus Zenono Buivydo teigimu, bet koks galutinio sprendimo vilkinimas dėl papildomų kvotų skyrimo veda į vis didesnius nuostolius verslui ir valstybei.

Z.Buivydas siūlo atkreipti dėmesį į tai, kad svarstant, ar skirti papildomas kvotas neatsižvelgiama net į tokius aiškiai matomus faktus, kad, pavyzdžiui, paslaugų, pramonės, statybos ir žemės ūkio sektoriams šiais metais iš viso buvo skirta daugiau nei 35 tūkst. kvotų. Ir iš jų visas 16 tūkst. rugpjūčio pabaigoje išnaudojo tik paslaugų sektorius. Dabar tenka prašyti papildomų kvotų, nors iki šiol, pramonės, statybos ir žemės ūkio sektoriuje vis dar likę nepanaudota iš viso daugiau nei 12 tūkst. kvotų. Būtent tai leidžia pagrįstai kelti klausimą, ar kvotos apskritai yra reikalingos.

„Vilkikų vairuotojai nuolatos yra profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąraše. O dėl susidariusios situacijos dabar turime jau nebe šimtus, o tūkstančius pavyzdžių, kai nepalengvėjus vairuotojų įdarbinimui Lietuvoje, potencialūs transporto sektoriaus darbuotojai „nuplaukia“ bei įsidarbina ten, kur įdarbinimo procedūros gerokai trumpesnės“, – sako Z. Buivydas.

Tai, pasak jo, stipriai kerta per mūsų šalies įmonių konkurencingumą: kuo ilgesnis delsimas – tuo viskas kainuoja brangiau. Dėl to kenčia ne tik mūsų šalies vežėjai, kurie netenka jiems reikalingos darbo jėgos bei mažina veiklos apimtis, bet ir valstybė, nes transporto sektorius sudaro maždaug dešimtadalį šalies BVP

Be to, spręsti vilkikų vairuotojų trūkumo problemas didinant kvotas bei sudarant geresnes galimybes vairuotojams atvykti iš kitų šalių ragina ir Tarptautinė kelių transporto sąjunga (IRU).

Lietuvoje viešėjusi ir praėjusią savaitę su Seimo Pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen susitikusi IRU generalinės atstovybės Briuselyje vadovė Raluca Marian pastebėjo, kad net Europos Parlamente buvo kalbėta apie Lenkiją ir Lietuvą bei jose priimamus dirbti vairuotojus iš ne ES šalių. IRU atstovė R. Marian akcentavo, kad esminis skirtumas tarp šių kaimyninių šalių yra būtent tas, jog Lenkijoje vairuotojai ne tik įdarbinami iš trečiųjų šalių, bet ir dokumentų tvarkymas ten trunka kelis kartus trumpiau nei Lietuvoje.

Pasak Z. Buivydo, dėl antrus metus iš eilės išsekusio metinio kvotų limito Lietuvos transporto verslas susiduria su didesnėmis nei kaimyninės šalys biurokratinėmis kliūtimis, kai valstybinės institucijos apkraunamos beprasmiškais darbais.

„Tai, jog greitai tirpsta šiems metams skirtos 16 tūkst. kvotų, buvo aiškiai matyti dar šių metų viduryje. Jau tuomet pabrėžėme, jog papildomos kvotos – tai galimybė įmonėms dirbti pilnu pajėgumu ir sumokėti daugiau mokesčių į valstybės biudžetą. Vis dar tikimės, kad į mūsų prašymus skirti papildomas kvotas galiausiai bus atsižvelgta. Tik faktas, kad nuostolių jau neišvengsime, o norint, kad jie būtų mažesni, papildomas kvotas skirti būtina kiek tik įmanoma greičiau“, – pabrėžia Z. Buivydas.

Lietuvoje šiuo metu dirba beveik 80 tūkst. tolimųjų krovininių transporto vairuotojų. Tai yra maždaug 2 tūkst. daugiau, nei 2021 m. tuo pačiu metu.

Be to, verta atkreipti dėmesį į tai, kad iki 2021 m. Lietuvoje apskritai nebuvo taikoma kvotų sistema tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojams. O kvotų sistemai pradėjus galioti, labai greitai pasimatė, kad skiriamų kvotų skaičiaus nepakanka. Pavyzdžiui, 2021 m. skirtas 8 tūkst. kvotų limitas buvo išnaudotas jau gegužės mėnesį, o 2022 m. skirtas 16 tūkst. kvotų limitas buvo išnaudotas rugpjūčio pabaigoje.