Naujienos

Tiek Lietuvos, tiek Šiaulių vežėjai susiduria su vairuotojų trūkumo problema. Liepos 1 d. įsigaliojus naujai migracijos politikai, kyla papildomų iššūkių dėl vairuotojų iš trečiųjų šalių įdarbinimo.
Lietuvos nacionalinės vežėjų asociacijos LINAVA generalinis sekretorius Zenonas Buivydas, komentuodamas situaciją, pabrėžia, jog migracijos politikos griežtinimas suprantamas, bet kelia klausimų ir dėl įvestos bendros kvotos, ir dėl biurokratinių trukdžių.

„Seime priimti pakeitimai dėl migracijos politikos susiję su įtempta geopolitine situacija – tai suprantama, o vežėjai, kaip visada, pirmieji pajaučia geopolitinės situacijos pokyčių pasekmes. Geopolitinė situacija labai įtakoja vežėjų verslą, nes tai tarptautinis verslas“, – sako Zenonas Buivydas.

Praėjo jau trys mėnesiai nuo to, kai liepos 1 d. įsigaliojo užsieniečių teisinės padėties įstatymo nuostatos. Vežėjai pastebi – kyla ne viena problema dėl trečiųjų šalių vairuotojų įdarbinimo Lietuvoje.

„Kalbamės su Migracijos departamentu prie VRM, su jo vadove Evelina Gudzinskaite, džiaugiuosi, kad vyksta konstruktyvus bendravimas. Bet įstatymus priima politikai, o mes turime juos vykdyti. Darbdaviams, veikiantiems krovinių pervežimo srityje, nuolat trūksta vairuotojų, bet įdarbinti trečiųjų šalių vairuotojus darosi vis sunkiau. Užsieniečių įdarbinimo tvarka sugriežtėjo, yra nustatyta bendra kvota. Vairuotojai priskiriami paslaugų sektoriui ir kvota tenka dalintis su virėjais, pardavėjais, statybininkais“, – įstatymo pokyčius pabrėžė LINAVA vadovas.

Šiais metais Lietuvoje galima įdarbinti iš viso 40 tūkstančių užsieniečių, o vien transporto sektoriuje per metus yra 35 tūkstančių vairuotojų kaita. Sunku suprasti, kodėl vairuotojai, nors Lietuvoje šios profesijos darbuotojų labiausiai trūksta ir visada trūko, patenka į bendrą kvotą.

„Jau trečius metus esame kvotuojami, nors reikėtų suprasti, kad nė vienas darbdavys nekvies dirbti daugiau darbuotojų, nei reikia darbui atlikti. Be to, darbdavys bet kam negali patikėti transporto priemonės, kuri kainuoja 150 tūkst. eurų, o krovinio vertė siekia iki 100 tūkst. eurų. Bet laikoma, kad vairuotojai – nekvalifikuota darbo jėga, nors didelės sąnaudos įdedamos į jų mokymus“, – akcentavo Z. Buivydas.

Transporto ir logistikos bei sandėliavimo sektorius sukuria 10–12 proc. šalies bendrojo vidaus produkto. Šie rodikliai – didžiausi visoje Europoje.

„Nėra Europoje kitos tokios šalies, kurioje transporto sektoriaus indėlis būtų toks didelis. Mūsų parkas yra vienas naujausių Europoje, pirmaujame pagal krovininių automobilių skaičių tūkstančiui gyventojų. O dėl vairuotojų vyksta didžiulė konkurencija. Jų trūksta ne tik Lietuvoje. Skaičiuojama, jog vien Europoje trūksta 300–400 tūkstančių vairuotojų, o pasaulyje – 3–5 milijonų vairuotojų. Suprantame, kad migracijos politika griežtinama dėl šalies saugumo, bet tarptautinių pervežimų vairuotojai Lietuvoje nebūna, jie veža krovinius kitose šalyse“, – apie vairuotojų trūkumą kalbėjo LINAVA generalinis sekretorius.

Kai po Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos verslui buvo pasiūlyta ieškoti kitų rinkų, transporto verslas persiorientavo į Vakarų rinką, pradėjo dirbti Europoje. Bet konkurencijos niekas nenori, ir didžiosios ES šalys dar 2017 metais inicijavo Mobilumo paketą. Nuo 2020 metų liepos įsigaliojęs Mobilumo paketas nustatė bendras taisykles vežėjams, dirbantiems ES šalyse, tačiau jis nėra palankus logistikos ir transporto sektoriui.

„Lietuviai į krovinių vežėjus nesiveržia. Iki karo Ukrainoje vežėjų įmonėse dirbo daug ukrainiečių, baltarusių. Prasidėjus karui daug ukrainiečių vairuotojų išvyko ginti tėvynės. Pasikeitė mūsų nuostatos dėl vairuotojų iš Baltarusijos, Rusijos įdarbinimo. Pradėjome orientuotis į vairuotojus iš Vidurinės Azijos posovietinių šalių, jų mentalitetas, nors nėra mums toks artimas kaip ukrainiečių ar baltarusių, bet artimesnis nei siūlomų kviestis vairuotojų iš Filipinų ar iš Brazilijos.

Prognozavome, kad pokyčiai kels problemų, deja, taip ir atsitiko. Įvesta bendra registracijos sistema stringa. Negalima užsiregistruoti net vizitui paduoti dokumentų. Nėra laisvų priėmimo langų, eilės gali tekti laukti kelis mėnesius. Kas tiek lauks? Vairuotojas apsisuka ir važiuoja ieškoti darbo kitose šalyse. Prašome, kad galima būtų registruotis per MIGRIS platformą, o ne per stringančią bendrą sistemą. Žadami pokyčiai, bet tik nuo kitų metų pradžios“, – sakė LINAVA generalinis sekretorius Zenonas Buivydas.

Darbdaviams, veikiantiems krovinių pervežimo srityje, yra aktualūs šie įstatyminiai pokyčiai:

– teikdamas tarpininkavimo raštą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo (pakeitimo) ar darbdavio pakeitimo darbdavys tarpininkavimo rašte patvirtina vieną iš dviejų sąlygų:

• arba užsieniečio turimą kvalifikaciją, susijusią su atliktinu darbu, ir jo turimą ne mažesnę negu vienų metų darbo patirtį per pastaruosius 3 metus, susijusią su atliktinu darbu;

• arba numatomą užsieniečiui mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU dydis.

• taip pat darbdavys privalo nustatyti užsieniečiui visą darbo laiko normą (patvirtina tai tarpininkavimo rašte);

– prašymą leisti pakeisti darbdavį užsienietis gali pateikti praėjus ne mažiau kaip 6 mėnesiams nuo turimos leidimo laikinai gyventi kortelės išdavimo dienos;

– jeigu su užsieniečiu sudaroma darbo keliams darbdaviams sutartis – sutartyje gali dalyvauti ne daugiau kaip 4 darbdaviai;

– nustatytos sąlygos, kurias turi atitikti darbdavys, teikiantis įsipareigojimą įdarbinti užsienietį, arba visi užsieniečio darbdaviai tuo atveju, kai su užsieniečiu ketinama sudaryti darbo keliems darbdaviams sutartį:

• turi licencijuojamą veiklą reglamentuojančių Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytas licencijas ir (ar) leidimus tokiai veiklai vykdyti bei atitinka licencijuojamos veiklos vykdymo sąlygas, jeigu užsienietį ketinama įdarbinti licencijuojamai veiklai;

• jam nebuvo skirta administracinė nuobauda pagal Administracinių nusižengimų kodeksą už nepranešimą apie pasikeitusius užsieniečio duomenis ar melagingų duomenų pateikimą kviečiant užsienietį atvykti į Lietuvos Respubliką arba pagalbą kitu neteisėtu būdu užsieniečiui gauti teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantį dokumentą arba nuo dienos, kurią skirta bauda sumokėta ar įpareigojimas įvykdytas, praėjo daugiau kaip vieni metai;

• nenustatoma šio Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 16 (darbdavys baustas už nelegalų darbą, nedeklaruotą darbą ar užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus ir nuo dienos, kai skirta bauda sumokėta yra praėję mažiau kaip vieneri metai) ar 19 (darbdavys teikė tikrovės neatitinkančius duomenis) punkte nurodytų atsisakymo išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi pagrindų;

• vykdo veiklą, kuriai kviečia užsienietį, ne trumpiau negu pastaruosius 6 mėnesius;

• nėra rimto pagrindo manyti, kad jo įmonė yra fiktyvi arba kad gali kilti jo kviečiamų užsieniečių nelegalios migracijos grėsmė.

Jeigu darbdavys arba nors vienas iš visų darbdavių, ketinančių įdarbinti užsienietį pagal darbo keliems darbdaviams sutartį, neatitinka bent vienos iš išvardintų sąlygų, įsipareigojimas įdarbinti užsienietį nepriimamas 6 mėnesius nuo šių aplinkybių nustatymo dienos.

Pokyčiai, susiję su užsieniečių darbo pradžia Lietuvoje:

– nuo 2024-07-01 Lietuvoje dirbti nebegali užsieniečiai, atvykę pagal bevizį režimą arba turėdami kitų Šengeno valstybių išduotas nacionalines arba Šengeno vizas ar leidimus gyventi;

– tačiau tie užsieniečiai, kurie darbą Lietuvoje pradėjo iki 2024-07-01, turės teisę dirbti iki pasibaigs jų teisėto buvimo laikotarpis arba jie įgis teisę dirbti kitais pagrindais, t. y. gaus leidimą laikinai gyventi.

Portalo „Šiaulių Kraštas“ straipsnis.