Naujienos

2023 m. Europos krovinių ekspedijavimo rinka sumažėjo 2,3 proc., iki 57,3 mlrd. Eur, tačiau prognozuojama, kad jau šiais metais rinka pradės atsigauti.

Rinkos nuosmukis Europoje buvo ryškesnis nei kituose pasaulio regionuose, nes ekonomikos nuosmukis mūsų regione yra didesnis nei kitur. 2023 m. pasaulinė krovinių ekspedijavimo rinka susitraukė 1,3 proc., tačiau ir toliau Europos rinkos vertė sudaro beveik 30 proc. pasaulinės rinkos.

Abu pagrindiniai krovinių ekspedijavimo rinkos segmentai – oro ir jūrų transporto – patyrė nuosmukį. Oro transporto ekspedijavimo apimtys 2023 m., palyginti su praėjusiais metais, sumažėjo 2,7 proc., o jūrų transporto – 2,1 proc. Europos krovinių ekspedijavimo rinkos būklė labai priklauso nuo padėties Vokietijoje, kuri yra didžiausia Europos ekonomika. Pastaraisiais metais Vokietija dažnai vadinama „Europos ligoniu“, nes ji yra viena iš šalių, labiausiai nukentėjusių nuo ekonomikos nuosmukio.

Vokietijos pramonė, tradiciškai priklausoma nuo pigių rusiškų dujų, smarkiai nukentėjo nuo karo Ukrainoje ir su tuo susijusių energetikos išteklių tiekimo apribojimų. Šalyje sumažėjo gamybos apimtys, o paklausa išliko maža. Vokietijos pramonės gamyba smuko antrus metus iš eilės, o tai buvo ketvirtas nuosmukis per pastaruosius penkerius metus. Taip pat sumažėjo prekybos apimtys – Vokietijos eksportas sumažėjo 1,8 proc., o importas – net 9,7 proc., palyginti su 2022 m.

Vokietijos krovinių ekspedijavimo rinka 2023 m. susitraukė 5,2 proc., oro transporto ekspedijavimas sumažėjo net 7,3 proc., o jūrų transporto ekspedijavimas smuko 4,2 proc. Šis nuosmukis paveikė ir Hamburgo uostą, trečią pagal dydį Europos uostą, kur 2023 m. krovos apimtys sumažėjo 7 proc.

Nuosmukiai ir kitose Europos šalyse

Krovinių ekspedijavimo rinkos nuosmukis užfiksuotas ir antroje pagal dydį Europos Sąjungos ekonomikoje – Prancūzijoje, kur rinka susitraukė 1,4 proc. 2023 m. Oro transporto ekspedijavimo apimtys sumažėjo 3,2 proc., o jūrų transporto – 0,6 proc. Italijos rinka smuko dar labiau – 2,9 proc. per metus, oro transporto ekspedijavimo segmento rezultatai buvo 6,8 proc. prastesni, o jūrų transporto – 1,5 proc.

Jungtinėje Karalystėje krovinių ekspedijavimo rinka 2023 m. sumažėjo 4 proc. Oro transporto segmente nuosmukis buvo nežymus – 1 proc., tačiau dėl problemų Raudonojoje jūroje jūrų krovinių ekspedijavimas užfiksavo didelį 8,2 proc. nuosmukį.

Ispanija buvo viena iš nedaugelio didžiųjų Europos ekonomikų, kurioje krovinių ekspedijavimo sektorius 2023 m. augo – 1,7 proc. Ypač sparčiai augo krovinių ekspedijavimas oro transportu – Ispanijos oro uostuose užfiksuotas beveik 8 proc. didesnis pervežamų krovinių kiekis. Priešingoje pusėje nei dauguma Europos šalių buvo Danija, kur krovinių ekspedijavimo rinka 2023 m. augo net 5,9 proc., augimas buvo pastebimas tiek jūrų (6,7 proc.), tiek oro (4,3 proc.) sektoriuose.

Atsigavimo ženklai ir ateities perspektyvos

2023 m. pabaigoje Vokietijos rinka sudarė 20,5 proc. Europos krovinių ekspedijavimo rinkos. Prancūzija užėmė apie 10 proc., o Italija buvo trečia pagal dydį rinka, užimdama 8,8 proc. rinkos. Lenkijos krovinių ekspedijavimo rinka buvo dešimta pagal vertę Europoje, užimdama 3 proc. dalį. Tai kontrastuoja su Lenkijos padėtimi krovinių vežimo keliais rinkoje, kur šalis yra viena iš lyderių Europoje.

Ekspertai prognozuoja, kad jau 2024 m. Europos krovinių ekspedijavimo sektoriui ateis geresni laikai. Tikimasi, kad didėjantis darbo užmokestis skatins vartojimą, kuris bus pagrindinis ekonomikos atsigavimo variklis. Prognozuojama, kad 2024 m. Europos krovinių ekspedijavimo rinka augs apie 1,5 proc. O ilgalaikėje perspektyvoje, iki 2028 m., numatoma, kad vidutinis metinis augimo tempas sieks apie 3 proc.

Ypač svarbios bus Vokietijos rinkos prognozės, nes nuo jų priklausys daug Europos ekonomikos ir laivybos būklė. Numatoma, kad 2024 m. Vokietijos oro transporto rinka augs 0,4 proc., o jūrų transporto – 1,6 proc. Vidutinis metinis augimas iki 2028 m. sieks atitinkamai 3,8 proc. ir 2,9 proc.

Tikimasi, kad 2024 m. sparčiausiai augs šios rinkos: Ukraina (14,2 proc.), Turkija (7,7 proc.), Danija ir Serbija (po 6 proc.). Lenkija turėtų užimti penktą vietą su maždaug 5,9 proc. augimu.