Naujienos

Pirmąjį šių metų pusmetį „Trans.eu“ platformoje laisvų krovinių pasiūlymų skaičius išaugo perpus. Padidėjimas pastebimas daugumoje pagrindinių Europos maršrutų. Taip pat pastebimas kainų augimas. Ar tai reiškia sektoriaus atsigavimą?

Remiantis naujausia „Trans.eu“ ataskaita „Europos kelių transporto augimas 2024 m.“, šių metų pirmąjį pusmetį „Trans.eu“ platformoje pateiktų krovinių vežimo pasiūlymų skaičius (tiek transporto priemonėms, kurių didžiausia leidžiamoji masė iki 3,5 t, tiek virš 3,5 t), palyginti su praėjusiais metais, išaugo net 51 proc.

Vidaus krovinių vežimo ir kabotažo paslaugų pasiūla pagrindinėse Europos šalyse gerokai padidėjo. Pavyzdžiui, Lenkijos rinkoje pasiūlymų skaičius išaugo 47 proc. Ispanijos ir Vokietijos rinkose pasiūlymų skaičius padidėjo atitinkamai 45 proc. ir 44 proc. Prancūzijos ir Olandijos rinkose pasiūla buvo kuklesnė, tačiau pasiūlymų skaičius vis tiek padidėjo maždaug ketvirtadaliu.

Dar didesnis krovinių vežimo pasiūlymų skaičiaus augimas buvo pastebėtas cross-trade transporto srityje. 133 proc. padidėjimą tarp Slovėnijos ir Vengrijos lėmė maža bazė. Pasiūlymų skaičius taip pat padidėjo maršrutuose tarp Vokietijos, Prancūzijos ir Beniliukso šalių.

Ženkliai išaugo pasiūlymų skaičius „egzotiškuose“ maršrutuose, tokiose kaip Vengrija ir Kroatija, ir cross-trade iš Vokietijos į Šveicariją

„Trans.eu“ turinio rinkodaros ekspertas Jakubas Szałekas, neseniai surengęs internetinį seminarą ataskaitos paskelbimo proga, taip pat atkreipia dėmesį į Jungtinės Karalystės rinkos stabilizavimąsi po to, kai kelerius pastaruosius metus maršrutų į salas paklausa akivaizdžiai mažėjo.

Be paties padidėjimo, verta paminėti ir tai, kad pasiūlymų skaičius rinkoje netgi padidėjo palyginti su 2022 m. pirmuoju pusmečiu, paskutiniu laikotarpiu prieš ekonomikos nuosmukį. 2024 m. pirmąjį pusmetį pasiūlymų buvo net 20 proc. daugiau nei tada.

Krovinių vežimo įkainiai taip pat padidėjo

Didėjant krovinių pasiūlymų skaičiui, didėja ir jų vežimo įkainiai. Tai buvo akivaizdu mikroautobusų, LTL ir FTL krovinių atveju. Kalbant apie kabotažą, dviženklis augimas buvo stebimas mikroautobusų segmente, iki 30 proc. didėjo LTL, o FTL segmente kainos augo tiesiog beprotiškai. Pavyzdžiui, maršrutuose į Belgiją 77 proc., į Nyderlandus – 61 proc. Pastarojoje kategorijoje taip pat labai išaugo įkainiai į Vokietiją (15 proc.).

Panaši situacija pastebima ir cross-trade vežimuose: mikroautobusų tarifai padidėjo keliais procentais, o LTL krovinių – iki 30 proc. FTL krovinių atveju kainos padidėjo net iki 100 proc. (iš Italijos į Šveicariją ir Kroatiją).

Dvišalių krovinių augimas nebuvo toks įspūdingas, tačiau dviženklis kainų šuolis tapo šiais metais norma.

Yra vienas svarbus „bet“…

Biržos duomenys yra įspūdingi ir suteikia optimizmo pavargusioms vežėjų širdims. Tačiau pirmojo pusmečio rinkos statistiniai duomenys visiškai nepatvirtina „Trans.eu“ sistemoje užfiksuoto įspūdingo augimo.

Pirmąjį pusmetį Vokietijos mokamų kelių eismo intensyvumas buvo mažesnis nei prieš metus ir, palyginti su ankstesniais metais, sumažėjo 1,3 proc. Tačiau nerimą gali kelti tai, kad vien birželio mėn. sumažėjo 5,3 proc.

Lenkijos rinkoje padėtis buvo gana panaši. 2024 m. sausio–birželio mėn. krovinių vežimo apimtys per metus padidėjo vos 0,4 proc. Kita vertus, birželį, kaip ir Vokietijoje, buvo užfiksuotas didesnis nuosmukis – 1,7 proc. per metus.

Ekonominiai rodikliai

Ekonominiai duomenys taip pat nerodo tokio dinamiško rinkos atsigavimo. Taip, 2024 m. padėtis pagerėjo palyginti su 2023 m. Tačiau sunku kalbėti apie atsigavimą, kuris galėtų turėti tokį poveikį transporto rinkai, koks buvo stebimas pirmąjį pusmetį „Trans.eu“ biržoje.

Vokietijos BVP 2023 m. susitraukė 0,3 proc. Tačiau tikimasi, kad 2024 m. jis atsigaus iki 0,2 proc. Tačiau šių metų II ketv. BVP šioje šalyje per ketvirtį sumažėjo 0,1 proc., nors dar I ketvirtį ketvirtinis augimas buvo 0,2 proc.

Panaši padėtis yra ir ES bei euro zonoje. Ekonomikos augimas 2024 m. turėtų būti atitinkamai 1 proc. ir 0,8 proc. Kol kas antrąjį ketvirtį tiek ES, tiek euro zonos ekonomika augo vos 0,3 proc. palyginti su metu pradžia.

Gamybos žlugimas

Be to, pramonės gamybos duomenys nerodo, kad į rinką patenka daugiau transportui tinkamų prekių. Gegužės mėn., palyginti su ankstesniu mėnesiu, gamyba Vokietijoje sumažėjo 2,5 proc. Nauji užsakymai taip pat sumažėjo 1,6 proc.

Vienintelės šalys, kuriose pastebimas padidėjęs pramonės aktyvumas, yra Graikija, Ispanija, Airija ir Beniliukso šalys. Taigi pastarosios iš dalies patvirtina aiškų padidėjimą kryžminės prekybos maršrutuose į Belgiją ir Nyderlandus.

Tačiau didžiausios Europos ekonomikos šalys – Vokietija ir Prancūzija – patiria tikrą pramonės nuosmukį. Vokietijos pramonės aktyvumą vertinantis PMI indeksas jau keletą mėnesių svyruoja 43–45 punktų intervale, t. y. gerokai žemiau neutralaus 50 punktų lygio. Liepą indeksas vėl sumažėjo, šį kartą žemiau 44 punktų lygio, rodančio sąstingį.

Svarbus „spotas“

Taigi iš kur toks įspūdingas akcijų rinkos augimas, kai statistinių duomenų analizė nerodo panašaus ekonomikos augimo? Vienas nebūtinai prieštarauja kitam, sutarė „Trans.eu“ ataskaitą lydinčio internetinio seminaro dalyviai.

Tiesiog sumažėjo krovininių automobilių skaičius, nes įmonės savo automobilius palieka stovėjimo aikštelėse, parduoda arba likviduoja patį verslą. Visose rinkose mažėja vilkikų. O kai kurios įmonės iš sandorių rinkos pereina į spot rinką“, – komentavo „Trans.eu“ žurnalistas Marekas Szymanskis.

Lenkijos transporto ir logistikos organizacijos (TLP) vadovas Maciejus Wronskis tiesiai šviesiai pasakė, kad entuziazmą, kurį sukėlė optimistiniai biržos duomenys, reikėtų „atvėsinti“. Jo nuomone, net ir didžiausi augimai „egzotiškose“ rinkose neturi įtakos bendrai situacijai rinkoje.

Jis pridūrė, kad Europos vežėjams svarbiausios rinkos yra Vokietija, Prancūzija, Ispanija, Lenkija ir Italija, kurios lemia rinkos būklę. Jis taip pat pabrėžė, kad pasiūlymų biržoje padidėjimas – taip, jis yra įdomus, tačiau jį reikėtų lyginti su transporto priemonių pasiūla rinkoje.

Jis taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad įkainių padidėjimą reikėtų lyginti ne tiek su ankstesniais metais, kiek su vežėjų sąnaudų padidėjimu.

Žvelgiant į duomenis, Vokietijoje tarifai priklausomai nuo transporto rūšies padidėjo nuo 5 iki 15 proc. Kyla klausimas, ar tai padengia maršrutų Vokietijoje sąnaudų padidėjimą. Norėčiau priminti bent apie 80 proc. padidėjusį kelių mokestį“, – aiškina M. Wrosskis.

Apibendrindamas jis pridūrė, kad „nėra toks optimistiškas“, kaip rodo „Trans.eu“ duomenys. Tačiau jis pabrėžė, kad tikisi greito rinkos pagerėjimo. „Sumažėjus transporto priemonių pasiūlai, krovinių vežimo kainos po kurio laiko šoktels į viršų“, – pasakė jis. Tačiau jis pridūrė, kad dėl to tikriausiai bus skubama pirkti ir „lizinguoti“ transporto priemones.

Atsigavimas tik kitais metais

Europos ekonomika auga, tačiau visi, kurie tikisi, kad vėliau šiais metais ekonomika stipriai atsigaus, gali nusivilti. Pastebimas ekonomikos atsigavimas tikriausiai įvyks tik kitais metais. M. Szymanskis nurodė, kad dėl dabartinio nuosmukio gali įvykti „rinkos valymas“.

Iš daugelio vežėjų girdžiu, kad jei iš rinkos išnyks silpnesnės įmonės, atsiras daugiau vietos toms, kurios veikia skaidriai ir turi savo idėją“, – apibendrino M. Szymanskis.

Ji tikisi, kad jau rudenį ekonomika atsigaus, nors ir nežymiai. Jo nuomone, augs ir krovinių vežimo įkainiai.