Naujienos

Europos Sąjunga nusprendė nustatyti laikinus antidempingo muitus iš Kinijos importuojamam biodyzelinui. Tačiau tai ne visiškai tenkina Europos gamintojus.

Europos Komisija nustatė, kad laikinieji muitai sudaro nuo 12,8 proc. iki 36,4 proc. prekės vertės. Mokesčiai įsigalios jau šių metų rugpjūčio 16 d. „Reuters“ duomenimis, galutiniai muitai gali būti nustatyti kitų metų vasarį ir galioti penkerius metus.

2023 m. gruodį ES pradėjo tyrimą prieš Kiniją dėl įtarimų, kad biodyzelinas iš šios šalies buvo neteisingai deklaruojamas kaip „pažangusis biokuras“. Iš tikrųjų įtariama, kad Kinijos biodyzelinas gaminamas iš palmių aliejaus, o ne iš panaudotų riebalų.

Be to, Europos biodyzelino gamintojai skundėsi dėl Kinijos produktų dempingo.

Nepaisant to, Europos Komisijos nustatytas muito dydis (12,8-36,4 proc.) daugelio nuomone, vis dar yra per mažas.

„(…) Mes neabejotinai palankiai vertiname laikinuosius muitus. Tačiau, mūsų nuomone, apatinė riba turėtų būti didesnė, nes padidėjusių sąnaudų negalima įkainoti tokiu mažu lygiu. Tai nekompensuoja nesąžiningo konkurencinio pranašumo“, – sakė Vokietijos biodegalų pramonės asociacijos (VDB) generalinis direktorius Elmaras Baumannas.

Baumannui susirūpinimą kelia ir tai, kad hidrintu būdu apdorotam augaliniam aliejui (HVO) netaikomas muitas. Jis teigia, kad „dėl tokios spragos muitai gali būti neveiksmingi“. Todėl VDB ragina, kad šis produktas taip pat būtų įtrauktas į laikinuosius muitus.

Europos biodyzelino valdyba (EBB) pranešė, kad 2023 m. Kinija į ES eksportavo 1,8 mln. tonų biodyzelino, o tai sudarė 90 proc. viso Kinijos šio produkto eksporto.

Dėl šio importo masto ir dempingo kainų pastaruoju metu daug ES biodyzelino bendrovių susidūrė su problemomis. Be kita ko, būtent dėl nesąžiningos konkurencijos „Chevron Renewable Energy Group“ išsiuntė savo darbuotojus Vokietijoje priverstinių atostogų, „Shell“ sustabdė gamyklos statybą Nyderlanduose (kaip ir BP Vokietijoje), o „Argent Energy“ uždarė biodyzelino perdirbimo gamyklą.

Viena vertus, tarifų įvedimas gali išgelbėti Europos biodyzelino gamintojus, nes tikėtina, kad jie patenkins didesnę šio kuro paklausą nei anksčiau. Europos žemės ūkio sektoriui ši padėtis taip pat gali būti naudinga. Kita vertus, dėl to tikriausiai padidės degalų kainos, nes Europos biodyzelinas yra maždaug 30 proc. brangesnis už Kinijos biodyzeliną. O Kinijos kuras dėl įvestų muitų taip pat kainuos brangiau. Netiesiogiai gali padidėti ir paties dyzelino, kaip biodegalų sudedamosios dalies, kaina.